SVV tyrimas

2018-09-24



VšĮ Pokyčių tyrimų institutas komanda Dr. Erika Vaiginienė, doktorantė Živilė Baubonienė kartu su Dr. Andriu Juškiu ir Petru Dubinsku atliko Smulkiojo ir vidutinio verslo padėties Lietuvoje analizę ir vertinimą pagal LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymą. Šioje analizėje pateiktos ir analizuojamos egzistuojančios SVV paramos priemonės atsižvelgiant į įmonės veiklos trukmę, augimo potencialą, įvertinant planuojančio kurti verslą subjekto ar jau veikiančios įmonės galimybes pasinaudoti paramos priemonėmis, šiose stadijose:


Planuojantis pradėti verslą;

Pradedantis veiklą verslo subjektas (iki 3 metų);

Augantis verslo subjektas (iki 5 metų);

Stabiliai veikiantis verslo subjektas (iki 10 metų);

Eksportuojantis verslo subjektas;

Pritraukiantis investicijas verslo subjektas.


Ši ataskaita yra LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuosavybė, todėl autoriai pateikia tik išvadas, kurios buvo pateiktos atlieknat šią analizę ir įvertinimą. Dėl ataskaitos susipažinimo, reikėtų kreiptis į ministeriją.


IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS:


Atlikta SVV paramos priemonių Lietuvoje analizė parodė, kad Lietuvoje taikomas platus SVV paramos priemonių spektras, kuris atliepia skirtingų SVV augimo stadijų finansavimo prieinamumo, klasterizacijos ir tinklaveikos, inovacijų diegimo ir jų apsaugos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo poreikius. Tačiau didžioji dalis siūlomos SVV finansinės paramos priemonių yra finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, jų ilgalaikis įgyvendinimo planavimas tampa sudėtingas bei neužtikrina SVV teisinio tikrumo dėl galimybės pasinaudoti šiomis priemonėmis ilgalaikėje perspektyvoje.


Pavyzdžiui, autoriai padarė prielaidą, kad pradedantis veiklą ūkio subjektas dažniausiai skiria nepakankamai dėmesio verslo idėjos ir rinkos poreikio įvertinimui, produkto parengimui rinkai, konkurencingumo ivertinimui ir t. t., kadangi neturi tam nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių. Tokiu atveju valstybės parama turėtų būti skiriama šių problemų sprendimui.


Finansinių išteklių ar jų valdymo kompetencijų stoka rodo, kad Lietuvoje reikėtų skirti daugiau dėmesio rizikos kapitalą skatinančios ir palaikančios ekosistemos išvystymui.


SVV paramos priemonių analizė parodė, kad ribotas (ar beveik neegzoistuoja) valstybės paramos priemonių prieinamumas fiziniams asmenims, užsiimantiems individualia veikla. Tai riboja novatoriškus verslus kuriančių asmenų galimybes pasinaudoti valstybės parama, kurie dar nėra patikrinę savo produkto prototipo ir jo poreikio rinkoje. Būtina atkreipti dėmesį ir į visame pasaulyje besikeičiančias darbo santykių formas ir darbo reorganizavimą, t. y. tam tikras bedarbystės lygis tapo norma visame pasaulyje. Tai keičia įsidarbinamumo ir darbo sutarčių formas visame pasaulyje. Yra pereinama nuo stabilių pilnos darbo dienos sutarčių prie trumpalaikių ir ne nuolatinio darbo sutarčių. Visame pasaulyje apie 60 proc. gyventojų turi ne nuolatinio darbo ir ne pilnos darbo dienos darbo sutartis. Tai keičia darbo rinką sudarant palankesnes sąlygas asmenims, užsiimantiems individualia veikla. Taigi valstybė turėtų užtikrinti paramos priemonių prieinamumą nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra įsteigęs įmonę, ar užsiima individualia veikla.


Pavyzdžiui, akseleravimo programai Kinijoje skirtos MITA priemonės ribose yra teikiamos profesionalios paslaugos, apimančios konsultavimą, mokymus, pagalbą verslo vystymui ir partnerių paieškai. Tačiau šiomis paslaugomis galima pasinaudoti tik įsteigus juridinį asmenį. Vis tik, inovatyvaus verslo vystymosi eiga yra kiek kitokia, paprastai inovatyvus verslas, dar pradinėje stadijoje, suburia komandą, kuri naudoja savo resursus ir neturi pakankamų išteklių steigti ir administruoti įmonę, be to nemato tam ir būtinybės. Verslas šiame etape kuria ir vysto prototipą, numanydamas/nuspėdamas būsimo produkto ar paslaugos paklausą. Tačiau rinkos reakcija į naują produktą dar nėra žinoma, todėl nesėkmės atveju tektų naujai įkurtą įmonę uždaryti ir papildomai patirti finansinius nuostolius bei eikvoti tam laiką. Vis tik, minėta MITA priemonė ir jos teikiamos paslaugos yra labai reikalingos ir galėtų svariai prisidėti prie inovatyvaus verslo vystymo, tačiau reikėtų jai suteikti lankstumo pagalbą teikiant ne tik juridiniams bet ir verslą pradedantiems fiziniams asmenims. Kitas pavyzdys - INVEGA priemonė “Kometencijų vaučeris” – taip pat prieinama tik juridiniams asmenims ir naudinga tik daug darbuotojų ketinančioms mokyti įmonėms, nes vieno darbuotojo apmokymui skiriama labai maža suma. Ir vėl gi, fiziniai asmenys užsiimantys individualia veikla šia priemone pasinaudoti negali. Todėl būtina iš esmės peržiūrėti visas priemones ir jų prieinamumą fiziniams asmenims užsiimantiems individualia veikla.


Atkreipiame dėmesį į tai, kad nepaisant plataus paramos SVV priemonių spektro, jos yra sunkiai prieinamos SVV subjektams dėl nepatogios vartotojui pateikimo formos. Šiuo metu priemonės yra paskelbtos kuruojančių institucijų puslapiuose ir platformoje www.esinvesticijos.lt, tačiau toks priemonių pateikimas yra patogus jas kuriuojančioms institutcijoms ir konsultantams, bet ne paprastam gyventojui, norinčiam vystyti verslą. Rekomenduotume pateikti informaciją apie paramos priemones eiliniam žmogui patogia ir suprantama forma. Pavyzdžiui, priemones galima pristatyti jas sugrupuojant pagal SVV ketinimus ir poreikius: verslo finansavimo, inovacijų skatinimo, efektyvumo didinimo, eksporto skatinimo, darbuotojų ugdymo, konsultacijų, darbo išlaidų subsidijavimo, bendradarbiavimo priemonės. Šiuo metu, norint surasti tokią informaciją, reikia žinoti, kad ji yra ir tikslingai ieškoti, o tokių žinių neturinčiam asmeniui ji yra sunkiai pasiekiama.


Išanalizavus mokestinę naštą SVV subjektams, rekomenduotume mokestinę našta diferencijuoti pagal veiklos laikotarpį ir pajamų dydį. Pavyzdžiui, šiuo metu individulia veikla užsiimančių asmenų mokestinė našta yra susieta su gaunamomis pajamomis, t.y. jei individualios veiklos pelnas neviršija 20 000 eurų per metus, tuomet jis yra apmokestinamas 5 proc. pelno mokesčio tarifu, o kai metinis pelnas viršyja 20 000 eurų per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didėja, kol pasiekia nekintantį 15 proc. pajamų mokesčio tarifą (kai pelnas siekia 35 000 eurų per metus). Tuo tarpu analizuojant populiariausių juridinių formų mokestinę naštą, išryškėja, kad ji nėra susieta su gaunamomis pajamomis, išskyrus tuos atvejus, kai gali būti pritaikytos pelno mokesčio lengvatos ir PVM mokesčio mokėjimo prievolė atsirandanti kai jurdinis asmuo pasiekia 45 000 eurų ribą. O esančios ES paramos priemonės gali tik iš dalies užpildyti šią spragą ir padėti jaunoms įmonėms (iki 5 metų) augti. Tačiau nėra užtikrinamas tęstinumas.


Atsižvelgiant į tai, rekomenduotume atsižvelgti į SVV subjektų patiriamą mokestinę naštą mažinant mokestinės naštos priklausomybę nuo verslo formos ir veiklos tipo, bet orientuojantis į veiklos laikotarpį ir gaunamų pajamų dydį. Pavyzdžiui, aptartas Nyderlandų modelis užtikrina mokestines lengvatas ne tik individualia veikla užsiimantiems asmenims bet ir įmonėms, kurių veiklos laikotarpis dar nesiekia 5 metų ir tenkina tam tikras sąlygas. Todėl rekomenduojame sudaryti darbo grupę, kuri parengtų scenarijus, įvertinusi galimus valstybės mokesčių surinkimo praradimus ir poveikį SVV augimui, pasiūlytų SVV galimų lengvatų paketą, kurios leistų įmonei išaugti ir didesnį dėmesį bei resursus skirtį produkto vystymui, bei tinkamų kompetencijų darbuotojų samdymui. Be nuoseklios valstybės paramos ir teikiamų mokestinių lengvatų, jaunai įmonei sudėtinga užtikrinti pakankamus išteklius verslo vystymui, kadangi yra stokojama išteklių kvalifikuotų darbuotojų samdymui, kurie užtikrintų konkurencingo produkto ar paslaugos vystymą bei padidintų įmonės sėkmės lygį. Didžioji mokestinė našta sudaro VSD įmokos tenkančios darbdaviui. Nors nuo 2019 m. įsigaliosiantys socialinius mokesčius reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai sumažins darbadavio naštą, tačiau šie mokesčiai bus perkeliami darbuotojui ir esminės įtakos mokestinei naštai nedarys. Pavyzdžiui, pagal 2018 m. galiojančią tvarką, 814 Eur pajamų per mėnesį gavusio samdomo darbuotojo darbdavys turėtų sumokėti 253,81 Eur (31,18 proc.) socialinio draudimo įmokų. Dar 73,26 Eur (9,0 %) turėtų sumokėti pats darbuotojas. Nuo 2019 m. darbdavio įmoka mažinama iki 1,47 proc., o darbuotojo didinama iki 19,5 proc. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mokestinė našta turėtų reikšmingai sumažėti, tačiau čia nereikėtų apsigauti. Pirma, po reformos, tarifas bus skaičiuojamas nuo priskaityto darbo užmokesčio, kuriame atsispindės priskaitytas ne tik darbuotojo darbo užmokestis, bet ir darbdavio mokama socialinio draudimo įmoka. Šiuo atveju, apmokestinamos pajamos bus didinamos 28,9 proc. (814 x 1,289 = 1 049,25 Eur). Pritaikius anksčiau minėtus 1,47 ir 19,5 tarifus, darbdavio ir darbuotojo socialinio draudimo įmokos sudarys atitinkamai 15,42 ir 204,6 Eur. Antra, GPM tarifas didinamas nuo 15 iki 20 proc. Galiausiai, mokestinė našta iš esmės nepasikeis.


Apibendrinant galima teigti, kad yra pasigendama nuoseklios ir tvarios valstybės politikos SVV plėtros atžvilgiu. Dauguma valstybės teikiamų paramos priemonių yra vykdomos naudojant ES fondų lėšas, kurios neužtikrina tęstinumo, dažnai yra orientuotos į bendrų ES SVV plėtros problemų sprendimą, tačiau ne visais atvejais sprendžia Lietuvos SVV aktualias problemas. Rekomenduojame periodiškai vykdyti Lietuvos SVV subjektų nuomonių tyrimus, siekinat identifikuoti jų plėtrai aktualias problemas; vykdyti nuolatinę SVV padėties stebėsėną; analizuoti paramos priemonių efektyvumą ir poveikį. Formuoti šiais tyrimais grįstą Lietuvos SVV plėtros politiką ir paramos priemones.




© 2019 Richange

  • Grey LinkedIn Icon
  • Grey Facebook Icon
  • Grey LinkedIn Icon
  • Grey Facebook Icon